Persikraustėm maždaug dviems metams pas vaikino tėtį, kad susitaupytume pradiniam įnašui. Praėjo pirmoji savaitė ir viskas, ką galiu pasakyti, jog šituos du metus teks gyventi sukąstais dantim, I hate it here

Kas nors turit patarimų kaip susidorot su knarkimu? Žiauriai jautriai miegu, o vaikinas *neapsakomai* knarkia Kištukus įsidedu, nepadeda Kai gyvenom nuomojamam bute, eidavau į kitą kambarį miegot (taip, mums tai buvo normalu), dabar nėr kur pasislėpt🤡 Padėkit miegot prašauuu

Abu uždirbam po daugiau nei 1k, bet vakar eidama namo iš kosmetologės, pagalvojau, jog jei nuomotumėmes butą dabartinėmis kainomis, tai nuo algos iki algos gyventume, apie jokį taupymą kalbos net nėra, o ir apsilankymai pas psichologą ar kosmetologą vis dažniau nuplauktų

Šiandien turėjau anksčiau nei man įprasta atsikelti, atitinkamai ir nusistačiau žadintuvą. *Suskamba žadintuvas* Vaikinas per miegus: bullshit

Galiu pasakyti tik tiek, kad temperatūra virš 39° tris dienas nėra smagiausias jausmas, ypač kai žinai, jog tai nėra kovidas ir visi išskyrus kelis kraujo rodiklius yra normoje, o kiti minimaliai mažesni 🙃

Gal kas nors yra susidūręs su rimtu alkoholizmu bei jo atsikratymu? Kalbu apie rimtas problemas, ne apie savaitgalio užgėrimus Labai norisi padėti artimam žmogui, tik nežinau kaip...

Jezau, kaip nemėgstu pirmų dienų darbe. Jau neturiu ką veikt, o dar tris valandas sėdėt